Menu Close

Vidinio ir išorinio vertinimo rezultatai

IKIMOKYKLINIO IR (AR) PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMAS VYKDANČIOS MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO ATASKAITA (už 2023 m.)

Įsivertinimo pobūdis: visuminis

Įsivertinimo mokykloje data (pradžia – pabaiga): 2023-12-27 – 2024-01-17

Veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupė:  Ramunė Pečiukonytė – įsivertinimo grupės pirmininkė, nariai: Ugnė Burbienė, Gilija Vincevičienė, Rima Didžpetrė, Rūta Bukauskienė.

Veiklos kokybės įsivertinimui pasirinkti instrumentai: mokytojų ir tėvų anketavimas, dokumentų analizė, stebėjimas.

2023-2024 m. m. Nidos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ veiklos kokybės įsivertinimas buvo atliekamas, vadovaujantis „Ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo metodika“ 2021 m. parengta Europos Socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, įgyvendinant projektą Nr. 09.2.1-ESFA-V-706-03-0001 „Neformaliojo vaikų švietimo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo vertinimo, įsivertinimo tobulinimas ir plėtotė“.

Tikslas – plėtojant ir stiprinant duomenimis grįsto valdymo kultūrą lopšelyje – darželyje, skatinti bendruomenės kryptingą, į rezultatus orientuotą diskusiją bei stiprinti jos narių įsipareigojimą ugdymo kokybei ir atsakomybę, taikyti įsivertinimą kaip kasdienę praktiką.

Uždaviniai:

  1. Atkreipti Nidos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ bendruomenės dėmesį į veiklos kokybės gerinimo aspektus.
  2. Atrasti įstaigos veiklos kokybės sėkmes bei trukdžius ir nustatyti tobulintinas sritis.
  3. Remiantis įstaigos veiklos kokybės įsivertinimo rezultatais, rasti tobulintinus veiklos taškus, priimti bendrus sprendimus dėl būtinų veiksmų gerinant lopšelio-darželio veiklą.
  4. Remiantis veiklos kokybės įsivertinimo rezultatais, rengti ir koreguoti įstaigos strateginius, metinius veiklos, ugdymo planus.

Tiek mokytojai, tiek tėvai vaikų psichologinį ir fizinį saugumą, vaikų tarpusavio sąveiką ikimokyklinėje įstaigoje vertina labai gerai, gerai. Mokytojai puikiai vertina patyriminę ir žaidybinę veiklas. Fizinę ikimokyklinės įstaigos aplinką ugdytinių tėvai vertina prasčiau nei mokytojai, bet pastebi pažangą, ir gerai vertina pažintinę veiklą. Mokytojai  puikiai vertina ugdymo strategijas, palaikančias žaidimą, padedančias vaiko asmenybinei raidai bei ugdymo strategijas, skatinančias vaiko mokymosi procesą. Vertinant partnerystę su šeima, tėvai išryškina informacijos trūkumą dėl ugdymo strategijų, informacijos trūkumą apie paslaugas už įstaigos ribų ir pan. Vertinant įstaigos vadybą, mokytojai išskyrė, kad nėra vieningos komandos, siekiančios bendrų tikslų, tėvų apklausos rezultatai rodo, kad daugiau dėmesio reiktų skirti inovacijoms ir jų sklaidai.

Tobulintinos sritys 2024 m.:

  • Bendradarbiavimas su vaikų šeimomis;
  • Besimokančios organizacijos kultūra.

 

PLATUSIS VIDAUS AUDITAS. VISOS ĮSTAIGOS VEIKLOS VERTINIMAS UŽ 2020 M.

2020 m. Nidos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ buvo atliktas platusis vidaus auditas pagal „Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką”, 2005 m. liepos 22 d. patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-1557.

Tikslas: išnagrinėti mokyklos įvairių veiklos sričių kokybę.

Uždaviniai:

  1. Pagal keturių lygių skalę įvertinti kiekvieną veiklos rodiklį.
  2. Konstatuoti mokyklos veiklos pasiekimus ir trūkumus.
  3. Pasirinkti konkretų veiklos pagalbinį rodiklį galimam giluminiam auditui.

Metodika: 16 įstaigos pedagogų laikydamiesi objektyvumo, kolegialumo, konfidencialumo principų, savarankiškai ir individualiai vienu laiku užpildyto formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-07-22 įsakymų Nr. ISAK-1557, ištirdami visas šešias veiklos sritis, įvertinant kiekvieną veiklos rodiklį pagal keturių lygių skalę:

4 – labai gerai – vyrauja pasiekimai

3 – gerai – pasiekimų daugiau negu trūkumų

2 – patenkinamai – yra rimtų trūkumų

4 – nepatenkinamai – vyrauja trūkumai

Ištirtos veiklos sritys

  1. Etosas (ètosas [gr. ethos — paprotys, įprotis, būdas], socialinės grupės priimtų normų, vertybių, reguliuojančių jos narių elgesį, visuma).
  2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis
  3. Vaiko ugdymo(si) pasiekimai
  4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai
  5. Ištekliai
  6. Mokyklos valdymas

Tikslui pasiekti buvo sudaryta mokytojų darbo grupė. Mokytojai analizavo vidaus audito metodiką, veiklos rodiklius, iliustracijas bei požymius. Atlikdami platųjį auditą, vertindami visas 6 veiklos sritis, pedagogai ir administracijos darbuotojai rėmėsi savo patirtimi bei nuomone. Kiekvienas pildė mokyklos veiklos rodiklių lentelę – pateikė pagalbinių rodiklių vertinimus pagal 4 lygių skalę, remdamasis atitinkamomis iliustracijomis.

Koordinavimo grupė apibendrino plačiojo audito rezultatus, išvadas ir pateikė siūlymus įstaigos bendruomenei.

Veiklos srities pavadinimas 2020 m. Vieta 2018-2019 m. m. Vieta
1.  Etosas 3,46 4 3,48 3
2.  Vaiko ugdymas ir ugdymasis 3,55 2-3 3,49 2
3.  Vaiko ugdymo(si) pasiekimai 3,36 6 3,22 6
4.  Parama ir pagalba vaikui, šeimai 3,55 2-3 3,46 4-5
5.  Ištekliai 3,62 1 3,58 1
6.  Mokyklos valdymas 3,44 5 3,46 4-5


Bendras Nidos lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas” veiklos įvertinimas keturių lygių skalėje – 
3,50  (gerai – pasiekimų daugiau negu trūkumų).

Išvados

Geriausiai įstaigoje vertinamos veiklos sritys

5.  Ištekliai 3,62
2.  Vaiko ugdymas ir ugdymasis 3,55
4.  Parama ir pagalba vaikui, šeimai 3,55

 

Tobulintinos veiklos sritys

3.  Vaiko ugdymo(si) pasiekimai 3,36
6.  Mokyklos valdymas 3,44
1.  Etosas 3,46

Geriausiai įstaigoje vertinami pagrindiniai veiklos rodikliai

5.2. Materialinė aplinka 3,75
2.1 Ugdymo turinys 3,68
4.1. Vaiko teisių garantavimas ir atstovavimas 3,65

Labiausiai tobulintini pagrindiniai veiklos rodikliai

6.4. Valdymo ir savivaldos dermė 3,29
3.1. Vaiko raidos ir pasiekimų vertinimas 3,29
1.2. Mokyklos įvaizdis 3,33

Geriausiai įstaigoje vertinami pagalbiniai veiklos rodikliai

2.1.3. Programų atitiktis vaikų ugdymosi poreikiams ir interesams 3,75
2.3.3. Mokytojo ir ugdytinio sąveika 3,75
5.1.3. Galimybių tobulėti sudarymas 3,75
5.2.2. Ugdymą(si) skatinanti aplinka 3,75
1.1.1. Vaikų kultūra 3,69
1.1.5. Tradicijos 3,69
1.3.4. Mokyklos vieta bendruomenėje 3,69
2.1.4. Ugdymo(si) aplinkos, priemonių atitiktis vaikų amžiui, poreikiams bei interesams 3,69
4.1.2. Vaiko teisių garantavimas mokykloje 3,69
4.2.4. Vaiko sveikatos stiprinimas 3,69
6.3.2. Mokyklos atstovavimas ir reprezentavimas 3,69

Labiausiai tobulintini pagalbiniai veiklos rodikliai

2.4.1. Šeimos įtraukimas į vaikų ugdymo(si) procesą mokykloje 3,19
3.1.2. Mokytojų ir tėvų veiklos dermė skatinant vaiko pasiekimus ir juos vertinant 3,19
6.4.2. Mokyklos savivaldos veiklumas 3,19
1.2.1. Tapatumo ir pasididžiavimo mokykla jausmas 3,25
4.3.1. Pagalbos ir paramos šeimai įvairovė 3,25
5.1.1. Personalo formavimas 3,25

Vidaus audito koordinavimo grupė,

Ramunė Pečiukonytė,

direktoriaus pavaduotoja ugdymui

PLATUSIS AUDITAS. VISOS ĮSTAIGOS VEIKLOS VERTINIMAS UŽ 2018-2019 M. M.

 2019 m. vadovaujantis „Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodika”, 2005 m. liepos 22 d. patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-1557, Nidos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ buvo atliktas platusis auditas.

Tikslas: išnagrinėti mokyklos įvairių veiklos sričių kokybę.

Uždaviniai:

  1. Pagal keturių lygių skalę įvertinti kiekvieną veiklos rodiklį.
  2. Konstatuoti mokyklos veiklos pasiekimus ir trūkumus.
  3. Pasirinkti konkretų veiklos pagalbinį rodiklį galimam giluminiam auditui.

Metodika: 13 įstaigos pedagogų laikydamiesi objektyvumo, kolegialumo, konfidencialumo principų, savarankiškai ir individualiai vienu laiku užpildyto formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-07-22 įsakymų Nr. ISAK-1557, ištirdami visas šešias veiklos sritis, įvertinant kiekvieną veiklos rodiklį pagal keturių lygių skalę:

4 – labai gerai – vyrauja pasiekimai

3 – gerai – pasiekimų daugiau negu trūkumų

2 – patenkinamai – yra rimtų trūkumų

  • – nepatenkinamai – vyrauja trūkumai

Ištirtos veiklos sritys

  1. Etosas (ètosas [gr. ethos — paprotys, įprotis, būdas], socialinės grupės priimtų normų, vertybių, reguliuojančių jos narių elgesį, visuma).
  2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis
  3. Vaiko ugdymo(si) pasiekimai
  4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai
  5. Ištekliai
  6. Mokyklos valdymas

Tikslui pasiekti buvo sudaryta mokytojų darbo grupė. Mokytojai analizavo vidaus audito metodiką, veiklos rodiklius, iliustracijas bei požymius. Atlikdami platųjį auditą, vertindami visas 6 veiklos sritis, pedagogai rėmėsi savo patirtimi bei nuomone. Kiekvienas mokytojas pildė mokyklos veiklos rodiklių lentelę – pateikė pagalbinių rodiklių vertinimus pagal 4 lygių skalę, remdamasis atitinkamomis iliustracijomis.

Koordinavimo grupė apibendrino plačiojo audito rezultatus, išvadas ir pateikė siūlymus įstaigos bendruomenei.

Veiklos srities pavadinimas Vidurkis Vieta
1. Etosas 3,48 3
2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis 3,49 2
3. Vaiko ugdymo(si) pasiekimai 3,22 6
4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai 3,46 4-5
5. Ištekliai 3,58 1
6. Mokyklos valdymas 3,46 4-5

 Bendras Nidos lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas” veiklos įvertinimas keturių lygių skalėje – 3,45 (gerai – pasiekimų daugiau negu trūkumų)

 

 

PLATUSIS AUDITAS

VISOS ĮSTAIGOS VEIKLOS VERTINIMAS UŽ 2015-2016 M. M.

2015 m. vadovaujantis „Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodika”, 2005 m. liepos 22 d. patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-1557, Nidos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas” buvo atliktas platusis auditas.

Tikslas: išnagrinėti mokyklos įvairių veiklos sričių kokybę.

 

Uždaviniai:

  1. 1.Pagal keturių lygių skalę įvertinti kiekvieną veiklos rodiklį.
  2. Konstatuoti mokyklos veiklos pasiekimus ir trūkumus.
  3. Pasirinkti konkretų veiklos pagalbinį rodiklį galimam giluminiam auditui.

Metodika:pedagogai, laikydamiesi objektyvumo, kolegialumo, konfidencialumo principų, savarankiškai ir individualiai vienu laiku užpildyto formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-07-22 įsakymų Nr. ISAK-1557, ištirdami visas šešias veiklos sritis, įvertinant kiekvieną veiklos rodiklį pagal keturių lygių skalę:

4 – labai gerai – vyrauja pasiekimai

3 – gerai – pasiekimų daugiau negu trūkumų

2 – patenkinamai – yra rimtų trūkumų

1        – nepatenkinamai – vyrauja trūkumai

Ištirtos veiklos sritys

  1. Etosas (ètosas [gr. ethos — paprotys, įprotis, būdas], socialinės grupės priimtų normų, vertybių, reguliuojančių jos narių elgesį, visuma).
  2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis
  3. Vaiko ugdymo(si) pasiekimai
  4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai
  5. Ištekliai
  6. Mokyklos valdymas

Tikslui pasiekti buvo sudaryta mokytojų darbo grupė. Mokytojai analizavo vidaus audito metodiką, veiklos rodiklius, iliustracijas bei požymius. Atlikdami platųjį auditą, vertindami visas 6 veiklos sritis, pedagogai rėmėsi savo patirtimi bei nuomone. Kiekvienas mokytojas pildė mokyklos veiklos rodiklių lentelę – pateikė pagalbinių rodiklių vertinimus pagal 4 lygių skalę, remdamasis atitinkamomis iliustracijomis.

Koordinavimo grupė apibendrino plačiojo audito rezultatus, išvadas ir pateikė siūlymus įstaigos bendruomenei.

 Išvados

Atlikus bendrą plačiojo audito analizę, išaiškėjo įstaigos stipriosios ir tobulintinos veiklos sritys bei pagrindiniai ir pagalbiniai veiklos rodikliai.

Geriausiai įstaigoje vertinamos veiklos sritys:

4.  Parama ir pagalba vaikui, šeimai – 3,60

2.  Vaikougdymasirugdymasis – 3,59

6. Mokyklosvaldymas – 3,58

 Tobulintinos veiklos sritys:

3.  Vaikougdymo(si) pasiekimai – 3,52

5.  Ištekliai – 3,50

1. Etosas – 3,49

Geriausiai įstaigoje vertinami pagrindiniai veiklos rodikliai:

6.1. Vidaus auditas – 3,85

4.1. Vaiko teisių garantavimas ir atstovavimas – 3,76

Labiausiai tobulintini pagrindiniai veiklos rodikliai:

2.4. Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas ugdymo procese  – 3,27

Geriausiai įstaigoje vertinami pagalbiniai veiklos rodikliai:

2.1.1. Programos atitiktis valstybės nustatytiems reikalavimams – 3,91

4.1.1. Vaiko teisių atspindėjimas mokyklos veiklos dokumentuose – 3,91

4.2.2. Vaiko asmeninės raiškos tenkinimas– 3,91

6.1.3. Vidaus audito rezultatų panaudojimas– 3,91

2.1.2. Programų tarpusavio dermė  – 3,82

2.3.2. Ugdymo organizavimo kokybė – 3,82

6.1.1. Mokytojų ir kito personalo dalyvavimas vidaus audite – 3,82

6.1.2. Vadovo dalyvavimas vidaus audite – 3,82

6.2.1. Strateginio plano ir metinės veiklos programos struktūra ir turinys – 3,82

1.1.2. Aplinkos svetingumas, saugumas, estetika – 3,73

1.3.2. Bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais – 3,73

2.2.3. Metodinė pagalba planavimui – 3,73

2.3.3. Mokytojo ir ugdytinio sąveika – 3,73

3.2.3. Specialiųjų poreikių vaikų ugdymosi pažanga – 3,73

4.1.2. Vaiko teisių garantavimas mokykloje– 3,73

4.2.5. Pagalba specialiųjų poreikių vaikams– 3,73

5.1.3. Galimybių tobulėti sudarymas– 3,73

6.3.1. Vadovo profesinė kompetencija– 3,73

Labiausiai tobulintini pagalbiniai veiklos rodikliai:

4.2.3. Psichologinė ir socialinė pagalba – 2,91

2.4.1. Šeimos įtraukimas į vaikų ugdymo(si) procesą mokykloje – 3,00

6.3.3. Santykiai su personalu, komandų telkimas – 3,00

3.1.2. Mokytojų ir tėvų veiklos dermė skatinant vaiko pasiekimus ir juos vertinant – 3,09

6.4.2. Mokyklos savivaldos veiklumas– 3,18

1.1.4. Lygių galimybių suteikimas ir teisingumas – 3,27

1.2.2. Mokyklos populiarumas ir prestižas – 3,27

1.2.3. Įvaizdžio kūrimo kultūra – 3,27

2.4.3. Šeimos gaunamos informacijos kokybė– 3,27

5.3.1. Finansavimas– 3,27

Vidaus audito koordinavimo grupės siūlymai mokyklos bendruomenei

1. Etosas

  • 1.1.4. Lygių galimybių suteikimas ir teisingumas. Aktyviau viešinti veiklos rezultatus, laikytis veiklos skaidrumo, teisingumo ir lygių galimybių principio. Puoselėti atmosferą, skatinančią visų bendruomenės narių įsitraukimą į mokyklos veiklą. Laiku ir veiksmingai spręsti iškylančius konfliktus. Kolegialiai priimti sprendimus.
  • 1.2.2. Mokyklos populiarumas ir prestižas. Puoselėti mokyklos išskirtinumą, remtis tais veiklos aspektais, kurie lemia jos populiarumą ir prestižą. Puoselėti tvarias mokyklos tradicijas.

 

  • 1.2.3. Įvaizdžio kūrimo kultūra. Siekti, kad mokyklos įvaizdis kuo labiau atitiktų jos veiklą. Bendruomenei priimtinais būdais ir formomis kartu kurti mokyklos įvaizdį. Plėsti informavimo apie mokyklos veiklą įvairovę ir stebėti jos veiksmingumą, atsirinkti pačius efektyviausius būdus.

2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis

  • Kviesti tėvus aktyviai ir prasmingai dalyvauti vaikų ugdymo(si) procese, ieškoti įvairesnių bendradarbiavimo formų. Išsiaiškinti, kokie pasiūlyti bendradarbiavimo būdai yra priimtini šeimai, kaip ir kokiam tikslui tėvai mielai bendradarbiautų vaikų ugdymo(si) procese.
  • Nusimatyti šeimai teikiamos informacijos kriterijus. Tirti, kokie informavimo apie vaiko pasiekimus būdai šeimoms priimtiniausi, veiksmingiausi. Derinti informavimo būdų įvairovę, atsižvelgiant į individualius šeimų poreikius, patirtį, kompetencijas. Stebėti, kiek teikiama informacija sudaro prielaidas vaiko ugdymo(si) tęstinumui šeimoje.

3. Vaiko ugdymo(si) pasiekimai

  • Šviesti tėvus vaikų pasiekimų vertinimo klausimais, suprasti jų lūkesčius dėl spartesnės vaiko pažangos, ryškesnių rezultatų (procesas svarbesnis negu rezultatas). Kuo labiau suderinti tėvų ir mokytojų požiūrius ir veiksmus skatinant vaikus ir vertinant jų pasiekimus. Nuolat stebėti, tirti, kiek tai veikia tolesnį vaiko ugdymą(si).

4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai

  • Rasti būdų sustiprinti socialinių ir psichologinių poreikių nustatymo bei pagalbos teikimo sistemą vaikui ir šeimai, o taip pat – stiprinti mokytojų, specialistų ir šeimos bendradarbiavimą kelti jo veiksmingumą.

5. Ištekliai

  • Laikytis kuo didesnio mokyklos finansinio savarankiškumo. Kurti rėmėjų paieškos sistemą ir nuosekliai ją vykdyti, siekiant kuo daugiau pritraukti teisėtų nebiudžetinių lėšų. Nusistatyti aiškius lėšų panaudojimo prioritetus bei racionaliai jas naudoti. Išsamiai informuoti bendruomenę apie gaunamas biudžetines ir nebiudžetines lėšas, finansinę mokyklos būklę.

6. Mokyklos valdymas

  • Vadovams siūlytina santykius su personalu labiau grįsti tarpusavio supratimu ir bendradarbiavimu. Norint pasiekti veiksmingumo – komandas formuoti tikslingai. Tobulinti darbuotojų skatinimo sistemą.
  • Rasti būdų veiksmingai paskatinti mokyklos savivaldos institucijas aktyviai įsitraukti į mokyklos veikos planavimą ir pažangių pokyčių inicijavimą bei įgyvendinimą. Ypač skatintinti grupių tėvų komitetų darbą, nes  neretai nedidelės iniciatyvos duoda pradžią visos mokyklos veiklai ir plėtrai. Renkant žmones į savivaldos institucijas atkreipti dėmesį į jų veiklumą ir kompetencijas.
Skip to content